Tarptautinė migracijos organizacija mini savo veiklos 70 metų. Šia proga Ženevoje vykusiame minėjime nuotoliniu būdu dalyvavo ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Jis perskaitė popiežiaus laišką.
Popiežius Pranciškus pirmiausia primena, kad prieš 10 metų, popiežiaus Benedikto XVI sprendimu, Šventasis Sostas tapo tarptautinės migracijos organizacijos valstybe nare. Pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, tebėra labai svarbios šiandien. Savo dalyvavimu Organizacijos veikloje Šventasis Sostas nori atkreipti dėmesį į žmonių migracijos etinius aspektus; pasitelkdamas savo patirtį ir gerai išplėtotą šios srities asociacijų tinklą visame pasaulyje nori bendradarbiauti su visomis tarptautinėmis tarnybomis, besirūpinančiomis migrantais; per vietines bažnytines organizacijas nori teikti visapusišką pagalbą migruojantiems žmonėms, nedarant jokių skirtumų, remiantis įsitikinimu, kad visi žmonės yra tos pačios žmonijos šeimos nariai, apdovanoti vienodu prigimtiniu orumu.
Pasak popiežiaus, diskusijos dėl migracijos iš tikrųjų nesiriboja vien migrantais, bet apima ir mus visus, mūsų visuomenės praeitį, dabartį ir ateitį. Atsakui į migracijos iššūkį reikia daug žmogiško jautrumo, teisingumo ir broliškumo. Turime vengti šiais laikais labai paplitusios pagundos – atmesti viską, kas gali mums kelti rūpesčių.
Dauguma religinių tradicijų, tarp jų ir krikščionybė, ragina savo tikinčiuosius elgtis su kitais žmonėmis taip, kaip norėtume, kad kiti elgtųsi su mumis, ir mylėti savo artimą kaip save patį. Kiti religiniai priesakai pabrėžia, kad turime nepamiršti svetingumo svetimšaliui. Šiomis visuotinai pripažintomis vertybėmis turėtume vadovautis elgdamiesi su migrantais, kurie šiais laikais pasiekia mūsų šalis ir mūsų vietines bendruomenes.
Popiežius prašo visada atsiminti, kad sprendimas migruoti, palikti gimtąją šalį ar kilmės teritoriją, neabejotinai yra vienas sunkiausių žmogaus gyvenime. Deja, šitų žmonių kančia ir neviltis labai dažnai išnaudojama politiniams tikslams. Elementarios žmogiškosios pagarbos stoka, kurią matome stebėdami, kaip su migrantais elgiamasi prie valstybių sienų, menkina mūsų visų žmogiškumą. Nesvarbu kokios būtų politinės aplinkybės ir koks migrantų teisinis statusas, niekada neturime pamiršti svarbiausio žmogiškojo migracijos aspekto – to, kad, nepaisant geografinių sienų, visi esame vienos žmonių šeimos nariai.
Popiežius ragina skubiai ieškoti orumo nežeminančių išeičių iš neteisėtumo situacijų, kuriose šiuo metu yra tūkstančiai migrantų. Kuo daugiau bus teisėtų migracijos kelių, tuo mažesnė tikimybė, kad migrantai bus įtraukiami į nusikalstamus prekiautojų žmonėmis tinklus. Popiežiaus laiške taip pabrėžta integracijos svarba. Integracija reiškia abipusį procesą, abipusį susipažinimą, abipusį atvirumą, pagarbą atvykstančiųjų tapatybei ir priimančiųjų šalių įstatymams ir kultūrai. Sėkmingos integracijos rezultatas yra abipusis praturtėjimas. Popiežius taip pat prašo sprendžiant migracijos problemas atsiminti šeimos teises. Galiausiai Pranciškus ragina tarptautinę bendruomenę šalinti priežastis, kurios šiandien žmones verčia migruoti; ragina siekti, kad migracija taptų rimtai apgalvotu žmogaus pasirinkimu, o ne beviltiška būtinybe. (jm / Vatican News)
